Kodėl už Lietuvą?
MISIJA
Vienyti Lietuvos piliečius, puoselėjančius tautos, šeimos ir krikščioniškosios kultūros vertybes, ginant valstybės ir visuomenės interesus, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija.
VIZIJA
Stipri, savarankiška, tautinė Lietuvos valstybė, grindžiama teisingumu, socialine atsakomybe ir pilietiniu įsitraukimu, kurioje puoselėjamos kultūrinės tradicijos, šeimos vertybės ir socialinis teisingumas.
TIKSLAI
Remti valstybės programas, skirtas švietimui, kultūrai, sveikatai, aplinkai ir šeimos vertybėms.
Vienyti patriotines jėgas bendram veikimui Lietuvos labui.
Ginti tautos, šeimos, kalbos, kultūros ir teritorijos vientisumo vertybes.
Mažinti biurokratiją, skatinti skaidrumą, atsakomybę ir smulkaus bei vidutinio verslo plėtrą.
Siekti socialinio teisingumo, mažinti atskirtį, skurdą ir skatinti gimstamumą.
Stabdyti emigraciją ir skatinti reemigraciją.
Tobulinti teismų ir teisėsaugos veiklą, siekti vadovų asmeninės atsakomybės už skaidrumą.
AR TAU SVARBU? MUMS – TAIP!
Mūsų šūkiai ir vedančios mintys
Čia gali būti ir tavo balsas
Aktualijos
konferencijoje „Vokietijos brigada Lietuvoje: teisinio statuso ir nacionalinio saugumo architektūros sąveika“
Vokietijos brigada Lietuvoje – brangus atributas ar reali gynybinė galia?
Vilnius, 2026-09-18
Rugsėjo 18 d. „Alternatyvos Lietuvai“ pirmininkas generolas (dim.) Valdas Tutkus kartu su pavaduotoju profesoriumi Ryšardu Burda dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Vokietijos brigada Lietuvoje: teisinio statuso ir nacionalinio saugumo architektūros sąveika“.
Itin naudinga diskusija ir pranešimai atskleidė ne tik teigiamus aspektus, bet ir dar neišspręstus klausimus, susijusius su brigados galimo panaudojimo teisiniu statusu bei jo sąveika su nacionalinio saugumo architektūra.
Išvada peršasi savaime: Lietuvos politikai turėtų rimtai padirbėti su Vokietijos kolegomis sprendžiant šiuos klausimus, nes šiandien, panašu, turime gražų, gerą ir brangų atributą, kurio kovinis panaudojimas vis dar kelia klausimų.
Šiuos klausimus reikia spręsti. Vien deklaracijų neužtenka.
Dėkojame Vokietijos ir Lietuvos mokslininkams už išsamius ir įdomius pranešimus.
Pavojingi „elito“ žaidimai
Vilnius, 2026-09-24
Seimo sprendimas pradėti Konstitucijos 137 straipsnio, draudžiančio Lietuvos teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus ir užsienio valstybių karines bazes, panaikinimo procesą kelia esminius nacionalinio saugumo klausimus.
Kaip buvęs Lietuvos kariuomenės vadas ir NATO Karinio komiteto darbo dalyvis primenu: Lietuvai stojant į NATO nebuvo keliamas reikalavimas atsisakyti šio konstitucinio draudimo. Todėl šiandien būtina aiškiai atsakyti – kas pasikeitė, kas inicijavo tokį sprendimą ir kokiais konkrečiais saugumo argumentais jis grindžiamas?
Mano vertinimu, tokio masto sprendimo neturi priimti vien Seimas. Klausimas, galintis pakeisti Lietuvos saugumo politikos pagrindus, turi būti viešai ir argumentuotai aptartas, o galutinį žodį referendume turi tarti Lietuvos žmonės.
Valstybės saugumo negalima grįsti politinėmis etiketėmis ar baime būti apšauktam. Jeigu 137 straipsnio panaikinimas stiprina Lietuvos saugumą – visuomenei turi būti aiškiai paaiškinta, kaip ir kodėl. Jeigu jis didina riziką – apie tai taip pat privalome kalbėti atvirai.
Lietuvos saugumas nėra pokerio žaidimas. Baimė dėl politinės etiketės negali būti stipresnė už pareigą valstybei.
Alternatyva Lietuvai pirmininkas,
U – Turn for Europe viceprezidentas,
Generolas – leitenantas (dim.)
Demokratija pagal globalistus. Lietuvai irgi labai tinka.
Vilnius, 2026-09-21
Matyt, dar prisimename rinkimus Rumunijoje, kai rumunai vos neišrinko „neteisingo“ Prezidento. Nieko – globalistai pasitvarkė. Išrinko „teisingą“. Moldovos gyventojai irgi, pasirodo, ne taip susivokė – padėjo užsienyje gyvenantys. Pataisė.
O dabar – Vokietija! Saksonijos-Anhalto žemės gyventojai irgi kažkaip balsavo ne taip. Nesusivokė. Na, bet čia jau sunkiau. Nors… Globalistai mobilizuojasi, Merzas panikuoja, mūsiškiai irgi susirūpino. Kaip čia taip? Kur demokratija? NĖRA!
Gal aš ne taip suprantu demokratiją? Gal visai ne žmonių balsai turi spręsti, o „elitas“? Juk, kaip paaiškėjo, tik jie žino, kas teisinga, o kas ne.
Kaip ten bebūtų, apie AfD, matyt, kurį laiką dar bus kalbama, nes rinkimų maratonas tik įsibėgėja. Bet kokiu atveju Europa bunda, ir tai jau yra faktas, nors kelias tikrai nebus lengvas. Vokietijoje procesas jau prasidėjo, o AfD reitingai šiandien jau priartėję prie 30 procentų.
Prieš metus įsteigėme „Alternatyvą Lietuvai“. Verta prisiminti, kaip tada buvome puolami, kaip buvome tapatinami su „Alternatyva Vokietijai“. Nors, teisybės dėlei, reikia paminėti, kad mus pasveikino
giminingos politinės jėgos iš Švedijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės ir kitų valstybių, o AfD į mūsų steigiamąjį susirinkimą atsiuntė savo atstovą. Taigi kritikai ne taip jau toli ir nuklydo.
Kaip buvome su nacionalinėmis Europos valstybėmis ir jų interesais, taip ir likome. „Persiauti“ poreikio nėra. Todėl šiandien kartu su mąstančia Lietuvos visuomenės dalimi nuoširdžiai džiaugiamės geru Vokietijos startu!
Keista tik viena – dabar iš tų pačių kritikų jau girdime raginimus valdantiesiems ieškoti kontaktų su ta pačia AfD. Nors Laurynas Kasčiūnas lyg ir bandė – net pakvietė AfD Bundestago delegaciją į Lietuvą, tik paskui pats kažkaip dingo iš šios istorijos. Na, gal dabar bus bandymas Nr. 2.
Verta prisiminti ir tai, kaip Lietuvos „elitas“ reagavo į Prezidento D. Trumpo rinkimų kampaniją. Kaip kai kurie siūlė Amerikos žmonėms „keltis ir atsikvošėti“, kaip ragino tiesiog „perlaukti“ sunkų laikotarpį.
O po rinkimų kas nutiko? Penki procentai BVP gynybai – mes pirmi. Į Hormuzo sąsiaurį karius – prašau.
Į Ukrainą – pasiruošę.
Pasak kai kurių, ir į Taivaną.
Na, bet kur ir su bet kuo – bile tik pasiųsti.
Tik štai klausimas: ar ne per vėlu?
Leisiu sau priminti, kad labai nedaugelis Lietuvoje rėmė Trumpą: „Komentaras TV“, ALT, Gražulis, na ir dar vienas kitas.
Ar dabar nedarome tos pačios klaidos su AfD? Ar vėl nelipame ant to paties grėblio?
„Alternatyva Lietuvai“ šiandien labai aktyviai užsiima švietėjiška veikla. Mes turime rimtą komandą, žinome, ką ir kaip reikia keisti Lietuvoje. Šiandien jau esame integrali „U-Turn for Europe“ narė. Jau šiandien bendraujame su tomis Europos jėgomis, kurios mato žemyno ateitį kitaip nei globalistinė ir leftistinė politinė kryptis.
Neabejoju, kad globalistų ir leftistų laikas baigiasi.
Suprantu, kad Lietuvos žmonės ilgą laiką buvo pratinami ir net treniruojami būti pasyviais. Jau beveik pripratome prie to, kad esame vadinami runkeliais, šunauja, vatnikais… Na, bet kuo – tik ne piliečiais.
Tačiau gal jau atėjo laikas atsibusti?
Gal pagaliau suprasime, kad sėdėjimas „prie sofų“ – kelias į pražūtį? Gal prisiminsime, kad esame didi Tauta? Kad mūsų kalba senesnė už Romą? Kad turime savo istoriją, savo kultūrą, savo tradicijas, savo
valstybę ir teisę patys spręsti, kaip joje gyventi?
Daug ką privalome prisiminti. Daug ką privalome iš naujo apmąstyti. Ir pagaliau turime ateiti bei atsiimti iš „leftistų“ savo Valstybę!
Tą jau daro Vokietija. Link to juda Prancūzija. Juda ir kitos Europos valstybės. Ir mums jau laikas!
„Alternatyva Lietuvai“ (WWW.ALTERNATYVALIETUVAI.ORG).
Laukiame tų, kam rūpi mūsų Lietuva!
„Alternatyva Lietuvai“ pirmininkas
„U-Turn for Europe“ viceprezidentas
Generolas leitenantas (dim.)
Valdas Tutkus
AfD – pokyčiai ar grėsmė?
Vytautas Mikalauskas
2026 m. rugsėjo 15 d.
AfD stiprėjimą Vokietijoje vertinu kaip ženklą, kad dalis visuomenės nebenori tęsti dabartinio politinio kurso. Ypač ryškiai tai matyti buvusios Rytų Vokietijos žemėse, kurių istorinė, ekonominė ir politinė patirtis skiriasi nuo buvusios Vakarų Vokietijos. Mano nuomone, šie skirtumai ir po daugiau kaip trijų dešimtmečių nuo susivienijimo tebėra politiškai reikšmingi.
AfD iš kitų didžiųjų Vokietijos politinių jėgų išsiskiria griežtesne pozicija migracijos klausimu, konservatyvesniu požiūriu į šeimos ir kultūros politiką, kritiškesniu požiūriu į dalį ES integracijos procesų bei Vokietijos politiką Rusijos ir Ukrainos karo atžvilgiu. Būtent dėl šių klausimų, mano manymu, AfD pritraukia rinkėjus, kurie jaučiasi neatstovaujami tradicinių partijų.
Tačiau rinkimų rezultatas dar nėra tas pats, kas politinė valdžia. Net gavusi didelę rinkėjų paramą AfD susiduria su kitų partijų atsisakymu sudaryti su ja koalicijas, instituciniu pasipriešinimu ir itin kritišku dalies Vokietijos politinės bei žiniasklaidos aplinkos vertinimu. Todėl pagrindinis klausimas yra ne vien tai, kiek balsų ši partija surinks, bet ir kiek realios politikos ji galėtų pakeisti.
Manau, kad AfD iškilimas yra platesnio Europos politinio konflikto dalis: ginčas vyksta dėl migracijos masto, nacionalinių valstybių vaidmens, tradicinės šeimos sampratos, ES galių, santykių su Rusija ir karo Ukrainoje. Panašūs politiniai konfliktai jau matomi ir kitose Europos valstybėse.
Todėl svarbiausiu laikau ne atskirų partijų etiketes, o jų konkrečias pozicijas. Lietuvai ypač svarbu vertinti, kokią Europos ateitį jos siūlo ir ar jų politika mažina, ar didina didelio karinio konflikto Europoje riziką. Mano požiūriu, karo išvengimas šiandien turi būti vienas svarbiausių politinių prioritetų.
Vytautas Mikalauskas
Kazimira Danutė Prunskienė – gyvenimas ir mirtis.
Vilnius, 2026 m.
Asociacija Lietuvos Alternatyva reiškia gilią užuojautą artimiesiems dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signatarės, Lietuvos pirmos Vyriausybės Ministrės pirmininkės, Lietuvos Žemės ūkio ministrės, kelių kadencijų Seimo narės prof., habil. dr. KAZIMIROS DANUTĖS PRUNSKIENĖS mirties.
Visas jos gyvenimas buvo skirtas socialiniams mokslams ir jų pritaikomumu realiame gyvenime. Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu, kai buvo griaunama senoji socialinė ir ekonominė santvarka, Lietuvai buvo reikalingi žmonės, kurie suprato ne tik kaip veikė to laikotarpio planinė ekonomika, bet ir kaip ir kokiais pagrindais veikė kapitalistinė ekonomika. Šių žinių negalėjo suteikti gamtos mokslų ar kūrybinės srities atstovai. Pirmąją Nepriklausomos Lietuvos Ministrę pirmininkę didžiavosi tauta. Kazimira Prunskienė dažnai buvo vadinama mūsų, arba lietuviškoji Margaret Tečer (Margaret Thatcher). Kazimiros Prunskienės argumentuota kalba, laikysena, akademinis bendravimo stilius, ją išryškindavo tuometinės „revoliucijos“ šauklių minioje. Jos moteriškasis emocionalumas politikoje buvo dažnai pastebimas jos gražioje ir kuklioje šypsenoje, net ir tais atvejais, kai reikėjo pasakyti „ne“.
Kazimira Danutė Prunskienė visiems laikams liks Nepriklausomos Lietuvos pirmoji Ministrė pirmininkė ir asmeniu, kurio pagrindinė vertybė politikoje buvo žmogus.
Asociacijos „Alternatyva Lietuvai“ ataskaitinis suvažiavimas Radviliškyje. 2026.
Dalinamės suvažiavimo momentais. 2026-03-14.
Šiandien „Alternatyva Lietuvai“ surengė ataskaitinį suvažiavimą Radviliškyje. Dėkoju Radviliškio skyriui už puikų organizacinį darbą. Patikslinome ateities planus, nubrėžėme gaires. Turime kuo pasidžiaugti. Per nepilnus metus – jau 10 skyrių, 4 – steigimo stadijoje.
Esame europinės asociacijos „U-Turn for Europe“ steigėjai ir nariai. Mūsų pirmininkas Valdas Tutkus – šios Europos asociacijos vicepirmininkas. „U-Turn for Europe“ globėjas – Princas Leo von Hogenberg von Habsburg.
Gyvename ne vakuume – Europoje. Europa bunda, grįžta prie pamatinių, krikščioniškų vertybių, gal ir mums laikas? Svarbiausia – ugnelė, noras ir supratimas. Laiko nedaug, tik pirmyn!
Mūsų svetainė – Alternatyvalietuvai.org. Kviečiame apsilankyti, susipažinti ir prisijungti!
Alternatyva Lietuvai pirmininkas,
Valdas Tutkus
Dalinamės suvažiavimo momentais.
Įkurta Europos kultūrinė iniciatyva, globojama Habsburgų giminės. U-Turn for Europe.
Straipsnį parengė „U-Turn for Europe“ komanda.
Dresdenas, 2026 m. kovo 5 d.
Įkurta Europos kultūrinė iniciatyva – “U-Turn for Europe”.
Globojant princui Leo von Hohenbergui – Austrijos sosto įpėdinio erchercogo Franco Ferdinando von Austria-Este proanūkiui – steigėjai iš šešių Europos šalių Drezdene įkūrė asociaciją „Förderverein Foundation U-Turn for Europe“. Šiuo metu asociacija yra registruojama asociacijų registre, o ilgalaikėje perspektyvoje ji turėtų tapti Europos kultūros fondo pagrindu.
Europa išgyvena orientacijos krizę – kultūra kaip atsakas
Šios iniciatyvos įkūrimą lėmė aiški diagnozė: Europa išgyvena ne tik politinę ar ekonominę, bet visų pirma kultūrinės ir intelektinės orientacijos krizę. Iniciatyva „U-Turn for Europe“ siekia į tai atsakyti, skatindama Europos kultūrą, kultūrinį švietimą ir išsaugodama istorinį bei intelektinį žemyno paveldą.
„Politinės diskusijos dažnai lieka paviršutiniškos. Be suvokimo apie Europos kultūrinius ir moralinius pamatus, bet koks atsakingas mūsų žemyno ateities formavimas netenka būtino gilumo“, – sako iniciatyvos sumanytojas ir asociacijos pirmininkas Stefan Korte.
Ryškūs Europos fondo steigėjai
Nuo pat pradžių vienas svarbiausių siekių buvo tai, kad projektas, kalbantis apie Europos kultūrinę ateitį, pats remtųsi tikrai europiniu pagrindu. Septyni steigėjai atvyksta iš šešių skirtingų Europos valstybių – tai sąmoningas ženklas.
Princas Leo von Hohenbergas ne tik globoja iniciatyvą, bet ir taps Patikėtinių tarybos pirmininku, prižiūrėsiančiu iniciatyvos kultūrinę ir strateginę kryptį. Jo sprendimas prisidėti suteikia projektui ir istorinį matmenį: Habsburgų namai yra glaudžiai susiję su Vidurio Europos politine ir kultūrine istorija.
Asociacijos vicepirmininku išrinktas atsargos generolas Valdas Tutkus, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas ir viena ryškiausių šiuolaikinės Lietuvos karinių asmenybių. V. Tutkus į iniciatyvą atsineša didelę tarptautinę patirtį saugumo ir strateginės politikos klausimais.
„Europa yra daugiau nei politinis ar ekonominis projektas. Tai istoriškai susiformavusi kultūrinė erdvė – ir jei norime rimtai kalbėti apie jos ateitį, turime atsigręžti į jos dvasinius pamatus“, – teigia S. Korte.
Europos kultūrinės šaknys
„U-Turn for Europe“ pasisako už Europos kultūrinį įsišaknijimą iš naujo. Šios vizijos centre – krikščioniškosios Vakarų civilizacijos paveldas, kuris šimtmečiais formavo tokias esmines Europos vertybes kaip žmogaus orumas, laisvė, atsakomybė ir bendruomeniškumas. Iniciatyvos sumanytojų įsitikinimu, šis paveldas turi būti daug ryškiau sugrąžintas į viešąją sąmonę.
Be konkrečių kultūrinių projektų ir švietimo iniciatyvų, organizacija planuoja kurti ir Europos idėjų centrą, kuris rengs ilgalaikes analizes, studijas ir viešąsias diskusijas Europos kultūros, tapatybės ir geopolitinių pokyčių klausimais.
Pirmoji konferencija balandį Vienoje
Pirmą viešą ženklą iniciatyva duos jau 2026 m. balandžio 11–12 d. – Vienoje vyks pirmoji „U-Turn for Europe“ vertybių konferencija, į kurią laukiama atvykstant kultūros, mokslo ir visuomenės gyvenimo atstovų iš visos Europos.
Asociacija aiškiai pabrėžia, kad yra nepartinė ir ne pelno siekianti iniciatyva, kurios tikslas – kurti europinį tinklą bei skatinti ilgalaikius kultūrinius projektus ir intelektines diskusijas apie Europos ateitį.
Daugiau informacijos: www.uturnforeurope.com
PILIEČIŲ KONFERENCIJA 2026. Kaunas.
“Piliečių konferencija 2026”. Susitikimo momentai. 2026-03-01
PILIEČIŲ KONFERENCIJA 2026, įspūdingas ir reikalingas renginys. Kauno Žalgirio arenoje susirinko nemažiau kaip 500 dalyvių. Į salę visi netilpo. Seniai laikas. Igno Vėgėlės organizuota konferencija surinko didelį būrį entuziastų, politikų, visuomenės veikėjų, šviesuomenės (tikros)! Tų, kieno kraujo grupė LIETUVA!
Malonu buvo sutikti milžinišką skaičių pažystamų, bičiulių, bendraminčių. Tikrai pavasaris.
Tiesą sakant po kunigo Roberto Grigo kalbos, būtent jam buvo suteikta garbė atidaryti konferenciją, jau buvo galima skirstytis. Jei įsiklausyti į jo žodžius, tai viskas buvo pasakyta, beliko įsigilinti, suprasti ir vykdyti. Nors ir kiti pasisakymai buvo turiningi ir įdomūs
Būtina suprasti, kad tik vieningai dirbdami Lietuvai pasieksime tikslo. Nesisteminių jėgų vienijimasis prasidėjo ne vakar ir ne šiandien. Šiandien įgauname naują pagreitį. Taigi pirmyn, Vardan tos Lietuvos!.
Alternatyva Lietuvai pirmininkas
Valdas Tutkus
Dalinamės konferencijos momentais.
Jonava, 2025-12-19
Jonavos skyriui buvo tikra šventė. Pas mus į susitikimą atvyko ,,Alternatyva Lietuvai“ pirmininkas generolas Valdas Tutkus ir garsus režisierius ir geopolitikas Vytautas Mikalauskas.
Susitikimo atmosfera ir nuotaika buvo labai šilta. Atidarė susitikimą savo puikiomis eilėmis ir daina poetas-bardas Vilius Plytnikas.
Generolas papasakojo apie ,,Alternatyva Lietuvai“ veiklą, dėl ko ji sukurta, kad Europoje mes esame ne vieni. Papasakojo apie keliones lapkričio mėnesį į Londoną ir vieną, į kurią jis buvo kviestas asmeniškai karališkosios Habsburgų dinastijos atstovo.
Vytautas savo nuostabia iškalba daug išsakė apie pasaulyje esančią dabartinę geopolitiką, apie Lietuvos vidaus politinius ir kultūrinius reikalus.
Susitikimo metu buvo daug diskusijos, klausimų ir atsakymų. Nepajutome, kaip praėjo daugiau, kaip dvi valandos. Baigiant susitikimui viso ,,Alternatyva Lietuvai“ Jonavos skyriaus vardu pasveikinome generolą Valdą Tutkų su artėjančiu gimtadieniu, palinkėjome ryžto, ištvermės, kantrybės ir sveikatos. Ilgiausių metų, ilgiausių…
Susirinkimą pabaigė, kaip ir pradėjo poetas-bardas, Jonavos skyriaus pirmininkės pavaduotojas Vilius Plytnikas kartu padėjo dainuoti ir jo žmona poetė Galina.
Dėkoju garbiems svečiams iš Vilniaus, jonaviškiams, atvykusiems į renginį. Nuoširdus ačiū Jonavos ŠPT direktoriui Vytautui Žebrauskui už suteiktas patalpas, visiems, prisidėjusiems finansiškai.
Su artėjančiomis šventėmis, ramių Kūčių prie gausaus stalo su artimaisiais ir linksmų Šv. Kalėdų. Tegul Kalėdų senelis su dovanomis aplanko jus kiekvieną.
pagarbiai –
,,Alternatyva Lietuvai“ Jonavos skyriaus pirmininkė
Janina Altaravičienė
Kodėl Lietuvos kova dėl žodžio laisvė turėtų suneraminti amerikiečius?
Straipsnį parengė „Market Realist“ komanda.
2025-12-11
Pasaulis šiandien sutelkęs dėmesį į atvirą karą Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose ir įvairiose Afrikos dalyse. Tačiau, kaip rašo buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, atsargos generolas leitenantas Valdas Tutkus, judėjimo „Alternatyva Lietuvai“ pirmininkas, svarbiausias mūsų laikų konfliktas vyksta ne mūšio laukuose, o teismų salėse, ministerijose ir žiniasklaidos institucijose. Tai kova dėl nacionalinio suvereniteto, žodžio laisvės ir piliečių teisės kelti klausimus savo vyriausybėms. Maža Europos Baltijos valstybė – Lietuva – netikėtai tapo vienu iš šio platesnio civilizacinio konflikto židinių, ir amerikiečiams verta į tai atkreipti dėmesį. Tai, kas šiandien vyksta Lietuvos sostinėje Vilniuje, netrukus aidi ir Vašingtone.
Skirtis tampa vis aiškesnė. Vienoje pusėje – valstybės, siekiančios išsaugoti savo tapatybę, tikėjimą ir demokratinę savivaldą. Kitoje – biurokratinės, globalistinės struktūros, kurios pirmenybę teikia politiniam konformizmui, įtvirtinamam per autoritariškai veikiančias administracines ir teismines sistemas. Šis konfliktas nėra vien teorinis. Jis formuoja rinkimus, užsienio politiką, žiniasklaidos naratyvus ir visuomenės pasitikėjimą.
Pastarieji Jungtinių Valstijų rinkimai aiškiai atskleidė šio konflikto kontūrus. Donaldo Trumpo ir Joe Bideno dvikova iš esmės buvo diskusija apie Amerikos suvereniteto ateitį. Prezidento Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus parodė platų visuomenės palaikymą politikai, kuri pirmenybę teikia deryboms, o ne neribotiems kariniams įsipareigojimams. Tai atsispindėjo ir ankstesnėse jo pastangose spausti NATO valstybes teisingiau dalytis gynybos našta bei mažinti užsienyje dislokuotų pajėgų skaičių – apie tai plačiai rašė „Reuters“ ir „The Wall Street Journal“. Ši nacionalistinė žinia gerokai peržengė JAV ribas, ypač Centrinėje ir Rytų Europoje, kur panašios įtampos kyla tarp vietinių demokratinių judėjimų ir įsitvirtinusių, savanaudiškų administracinių tinklų.
Patyręs politinis strategas Yuri Vanetik atkreipė dėmesį, kad suverenitetą į pirmą vietą iškeliantis populizmas Jungtinėse Valstijose atspindi politinį pabudimą tokiose šalyse kaip Lietuva, Lenkija ir Vengrija. Kaip pažymi Vanetik, globalūs biurokratiniai tinklai vis dažniau siekia apeiti vietos demokratinius pasirinkimus, o tai sukelia trintį, kuri dažnai pasireiškia kovomis dėl žiniasklaidos laisvės ir teisinės sistemos neutralumo. Šie klausimai turėtų rūpėti ne tik JAV, bet ir visam laisvajam pasauliui. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio neseniai gyrė Lietuvą už didinamą gynybos finansavimą, tuo metu, kai prezidentas Donaldas Trumpas siekia, kad NATO valstybės daugiau nei dvigubai padidintų dabartinius gynybos išlaidų įsipareigojimus.
Šiandien Lietuva atsidūrė tokios kovos epicentre. Vienas labiausiai nerimą keliančių pavyzdžių – Giedrės Gorienės, „Komentaras TV“ ir laikraščio „Karštas komentaras“ įkūrėjos, byla. Gorienės žurnalistiniai tyrimai buvo sutelkti į valdžios skaidrumą ir Lietuvos teikiamos paramos Ukrainai priežiūrą. Pagal Kylio instituto „Ukraine Support Tracker“ duomenis, Lietuva yra viena dosniausių Ukrainos rėmėjų pasaulyje, skaičiuojant vienam gyventojui, fiksuojant tiek valstybės, tiek pilietinės visuomenės indėlį. Tačiau klausimai, ar valstybės procesai šioje srityje yra pakankamai skaidrūs, pasirodė politiškai jautrūs.
Po to, kai Gorienė ir jos kolegos ėmė klausti, ar paramos lėšos tinkamai prižiūrimos, buvo imtasi teisinių veiksmų. Kaip pranešė Lietuvos žiniasklaidos priemonės „Lrytas“ ir „Delfi“, žemesnės instancijos teismas patvirtino žurnalistų teisę kelti klausimus dėl valdžios sprendimų. Tačiau vėliau apeliacinis teismas uždaro posėdžio metu šį sprendimą panaikino ir skyrė itin dideles finansines sankcijas, kurios, kritikų teigimu, buvo nukreiptos ne į konkretų teisės pažeidimą, o į pačios redakcijos paralyžiavimą. Procesų uždarumas sukėlė susirūpinimą Lietuvos pilietinėje visuomenėje ir diasporos bendruomenėse, kurios šį sprendimą vertino kaip teisinių priemonių naudojimo politiniam nesutarimui slopinti eskalaciją.
Tokios taktikos primena tendencijas, pastebėtas Jungtinėse Valstijose Joe Bideno administracijos laikotarpiu. „Heritage Foundation“ analitikai yra dokumentavę reiškinį, kurį vadina biurokratiniu politizavimu – kai administraciniai ar teisiniai procesai naudojami politiniams oponentams, o ne neutraliems standartams taikyti. Nesvarbu, ar sutinkama su šiuo terminu, visuomenės pasitikėjimo erozija, kylanti dėl politiškai angažuotų teisminių procesų, yra akivaizdi. Teismai praranda legitimumą, kai visuomenė ima manyti, jog sprendimus lemia ideologija, o ne teisė.
Gorienės byla sukėlė stiprią reakciją tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje lietuvių diasporoje. Paramos aukos atkeliavo iš lietuvių bendruomenių Jungtinėse Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Skandinavijoje. Pasaulio lietuvių bendruomenė, stebinti diasporos pilietinį aktyvumą, jau seniai fiksuoja šių grupių vaidmenį ginant žodžio laisvę ir skaidrumą. Jų įsitraukimas rodo supratimą, kad žodžio laisvė nėra vien vidaus klausimas. Tai globalus principas, kuriam šiandien daugelyje demokratinių visuomenių daromas spaudimas.
Kodėl amerikiečiams turėtų rūpėti viena Lietuvos teismo byla? Todėl, kad tie patys politiniai ir biurokratiniai tinklai, kurie bando formuoti informacijos srautus Europoje, glaudžiai sąveikauja su savo partneriais Jungtinėse Valstijose. Kai sąjungininkai normalizuoja baudžiamuosius veiksmus prieš tiriamuosius žurnalistus, sukuriamas precedentas, silpninantis visą Vakarų įsipareigojimą atvirai diskusijai. Europa, toleruojanti cenzūrą, tampa labiau pažeidžiama korupcijai, įtakos operacijoms ir politinei manipuliacijai.
Prezidento Trumpo pergalė atnaujino dėmesį suverenitetui ir institucinei reformai Jungtinėse Valstijose. Tų pačių principų šiandien skubiai reikia ir Europoje. Jei JAV siekia vadovauti laisvajam pasauliui, jos negali tylėti, kai demokratiniai partneriai patiria vidinį spaudimą, griaunantį skaidrumą ir viešąją atskaitomybę. Lietuva šiuo atveju neprašo finansinės paramos. Ji prašo moralinio aiškumo ir pripažinimo, kad kova dėl žodžio laisvės yra bendra Vakarų atsakomybė.
Vertybės, jungiančios Ameriką ir Lietuvą, išlieka pastovios. Tai tikėjimas, nacionalinės tapatybės orumas, žodžio laisvė ir įsipareigojimas taikai per stiprybę. Tai pamatai, ant kurių statomos stabilios demokratijos. Tai ir principai, kuriems kyla didžiausia grėsmė, kai biurokratinės institucijos ima veikti kaip politiniai vykdytojai, o ne neutralūs administratoriai. Judėjimą „Alternatyva Lietuvai“ įkūriau siekdamas puoselėti libertarines vertybes – tikėjimą, orumą, nacionalinę tapatybę ir žodžio laisvę.
Todėl Lietuvos vidinė kova nėra vien vietinis klausimas. Ji yra pasaulinės varžybos dalis, nulemsianti demokratinių visuomenių ateitį. Jei žodžio laisvė gali būti be pasekmių slopinama mažoje Europos demokratijoje, šis precedentas galiausiai pasieks ir Jungtines Valstijas. Suvereniteto gynyba prasideda nuo tiesos gynybos. Lietuviai tai supranta. Amerikiečiai taip pat privalo tai suprasti.
Generolas leitenantas Valdas Tutkus – judėjimo „Alternatyva Lietuvai“ lyderis.
Istorinis susitikimas Vienoje
Viena – 2025-11-16
Istorinis susitikimas Vienoje. Negaliu nesižavėti tuo, kad mes ne vieni. Žinoma, plačiau pakalbėsime rytoj pas Giedrę Gorienę laidoje Komentaras TV 19.00, bet norisi pasidalinti nors keliomis mintimis.
Pirma yra tai, kad “globalistai” jau eina į istoriją, nors kova nebus lengva. Antra, Europa bunda. Princas Leo Von Hogenbergas Von Hadsburgas savo kalboje nubrėžė aiškią kryptį ir perspektyvas. Trečia, dalyvių lygis – Europos aristokratija, teisingi Europos politikai, diplomatai, generolai ir admirolai, svarbiausia – tikros, neparsidavusios žiniasklaidos atstovai – visi, kas palaiko nacionalinių valstybių vieningos Europos idėją. Džiugu, kad Giedrė su Komentaras TV ir Alternatyva Lietuvai buvo įvykių centre.
Na, ir svarbiausia – noras dirbti kartu ir siekti teisingo, tikro rezultato. Su pasididžiavimu pranešu, kad Alternatyva Lietuvai prisijungė prie tarptautinės asociacijos “U-Turn for Europe” ir tapo jos nare.
Taip, kad pasiraitokime rankoves, junkimės visi, kam rūpi Lietuva, kam rūpi tikros, o ne primestos vertybės, kam rūpi Tėvynės ir mūsų vaikų ateitis. Tik dirbdami kartu, remdami tikrąją žiniasklaidą, propaguodami meilę tėvų žemei, šeimai, išpažindami krikščionybę, mes būsime nenugalimi tikros tėvynių žemių Europos šeimoje.
Generolo Valdo Tutkaus komentarą galėti žiūrėti laidos įraše – Komentaras TV.
Po „Traditional British Forum“ Londone – ar įmanomas Europos vertybių atgimimas?
Interviu su buvusiu Lietuvos kariuomenės vadu, asociacijos „Alternatyva Lietuvai“ pirmininku generolu Valdu Tutkumi
Londone vykusiame „Traditional British Forum“ susirinko mąstytojai, politikai ir visuomenės veikėjai, kuriems rūpi Europos dvasinė kryptis. Diskusijose apie vertybes, kultūros krizę ir valstybių savarankiškumą dalyvavo tokios asmenybės, kaip rašytojas bei dailininkas Alexander Adams, Austrijos princas Leo von Hohenberg von Habsburg, vokiečių AfD atstovai Stefan Korte ir Gunar Beck, žymus britų profesorius Ed Dutton, buvęs baroko koncertų Vienos „Ferdinandihof“ impresarijus ir mecenatas, juvelyrikos verslo magnatas Ronald Schwarzer, taip pat kiti intelektualai iš Europos.
Iš Lietuvos į šį forumą buvo pakviestas tik vienas dalyvis – buvęs kariuomenės vadas, generolas Valdas Tutkus, vadovaujantis asociacijai Alternatyva Lietuvai.
Su generolu kalbamės apie forumo atmosferą, korporacijų įtaką, Europos vertybių būklę ir tai, ką reiškia „grįžimas prie savęs“ šiandieninėje Lietuvoje.
-Generole, koks buvo jūsų įspūdis iš forumo? Ar jis paliko jausmą, kad Europa ieško atsakymų, ar tik skundžiasi savo nuosmukiu?
-Forumas buvo ne skundų, o atsibudimo erdvė. Žmonės, kurie ten susirinko, nėra marginalai ar nostalgikai – tai žmonės, matantys, kad Europa praranda kryptį, jaučiantys atsakomybę už Europos ateitį. Kalbėta ramiai, be isterijos, bet su labai aiškiu tikslu – suprasti, kur dingo mūsų civilizaciniai orientyrai. Atmosfera buvo pagarbi, bet kupina įtampos – tokios, kuri kyla, kai žmonės supranta, jog kalba apie esminius dalykus.
Labai įdomu buvo išgirsti Ronaldą Schwarzerį iš Austrijos – jis kalbėjo apie tai, kad korporacijos tampa naujaisiais valstybių šeimininkais, jog globalizmas naikina tautinį identitetą, nes tautos – tai kliūtis totalinei rinkai. Jo mintis paprasta, bet skaudi: valstybės nyksta, nes joms atimamas turinys – identitetas, kultūra, savarankiškumas.
– Forumo tema – Europos sugrąžinimas prie vertybių. Kaip jūs suprantate tą „grįžimą“?
-Man tai nėra nostalgija. Grįžimas prie vertybių – tai bandymas iš naujo atrasti savo šaknis, o ne grįžti į praeitį. Mes kalbame apie paprastus dalykus: atsakomybę, pareigą, tiesą, tautinį orumą, šeimos svarbą. Šiandien visa tai vadinama „kontroversiška“, nors iš tiesų tai pamatiniai dalykai. Jei jų neturėsime – jokios technologijos, jokie biurokratiniai projektai Europos neišlaikys.
Kaip sakė princas Leo von Hohenbergas: „Tai nebus lengva, nes kiekvienas turi pradėti nuo savęs.“ Tai labai tikslu. Niekas neatkurs Europos „iš viršaus“ – tai turi prasidėti žmoguje, jo sąžinėje, jo elgesyje.
– Ar šiandien Europa, jūsų akimis, dar turi dvasinį stuburą?
– Kol yra žmonių, kurie apie tai kalba – stuburas dar neperlaužtas. Bet pavojus realus. Šiandien viskas matuojama ekonominiais rodikliais, o moralinė, dvasinė dimensija išstumta. Tauta be stuburo tampa tiesiog darbo rinka, o ne bendruomenė.
Man, kaip kariškiui, vertybės nėra teorija – tai praktika. Be jų neįmanoma vadovauti, neįmanoma išgyventi fronte. Lygiai taip pat neįmanoma išsaugoti valstybės be vertybinės tvarkos.
-Forume minėta ir alternatyva vadinamajam „deep state“ – „vertybinis voratinklis“. Ką tai reiškia?
-Tai labai įdomi idėja. Ji reiškia, kad turime priešpastatyti globaliam, anoniminiam korporacijų valdymui moralinį, žmogišką, vertybinį tinklą – žmones, kuriuos sieja ne pelnas ar priklausomybė, o sąžinė ir atsakomybė.
Šis „vertybinis voratinklis“ – tai bendraminčių tinklas visoje Europoje, nuo profesorių iki ūkininkų, nuo menininkų iki karininkų, kurie supranta, kad reikia ginti žmogaus laisvę ir tautų teisę išlikti. Tai alternatyva sistemai, kuri vis labiau remiasi kontrolės ir informacijos manipuliavimu.
Mano nuomone, būtent tokie tinklai gali būti Europos atgimimo užuomazga.
– Forume dalyvavo ir profesorius Ed Dutton. Kuo išsiskyrė jo pranešimas?
– Profesorius Ed Dutton kalbėjo labai aštriai. Jis analizavo, kaip vadinamasis leftizmas ar kraštutinis liberalizmas vis labiau įgyja narciziškumo ir makiavelizmo bruožų – tai reiškia ideologinį savimylos ir manipuliacijos derinį.
Jis pabrėžė, kad šiuolaikinėje akademinėje aplinkoje tiesa praranda vertę, nes svarbiau – atitikti emocinį naratyvą. Dutton priminė, kad mokslas, kaip ir politika, nebegali būti grindžiamas vien jausmais. Jei nebebus tiesos, liks tik ideologinė saviapgaulė.
Man tai labai artima mintis – nes be tiesos nėra nei kariuomenės, nei valstybės, nei žmogaus garbės.
– Rašytojas, dailininkas Alexander Adams kalbėjo apie „kultūros karą“ ir „disidentinį“ meną. Ar tos temos buvo svarbios diskusijose?
– Labai svarbios. Adams sakė, kad menas šiandien dažnai tapo ideologijos įrankiu – ir kad tikras menas tapo disidentiniu. Tai galioja ir politinei minčiai. Šiandien, jei pasakai ką nors kitaip, iškart tampi „radikalus“, „populistas“ ar „prorusiškas“. Bet laisvė visada prasideda nuo teisės būti nepatogiam.
Tokie žmonės kaip Adams ar profesorius Dutton kalba tiesiai – jie mato, kad civilizacinis konfliktas vyksta ne tankais, o per kultūrą, švietimą, kalbą, mąstymą.
– Kaip atrodė Vokietijos AfD atstovų pozicijos? Ar jų balsas – protestas ar konstruktyvus pasiūlymas?
– Jie kalba aiškiai ir be baimės. Tai nėra protestas dėl protesto – tai bandymas grąžinti politiką prie sveiko proto. Jie kalba apie tautų teisę spręsti pačioms, apie migracijos kontrolę, apie šeimos politiką, apie valstybės atsakomybę.
Kai kurie jų žodžiai skamba griežtai, bet juk kartais reikia sakyti tiesą, net jei ji nepatogi. Mane labiau įkvepia jų drąsa kalbėti, o ne retorikos tonas.
– O kur šiame kontekste Lietuva? Ar mes dar turime savo moralinį stuburą?
– Lietuva dažnai reaguoja, o ne mąsto. Mes mėgstame kartoti, kad „esame Europa“, bet ar suvokiame, ką tai reiškia? Ar mes dar turime savo balsą?
Kai iš mūsų sąmonės išimamas tautinis stuburas, kai valstybė bijo kalbėti apie moralę, tada ji tampa tiesiog funkcija. Bet be vertybių valstybė neturi prasmės.
„Alternatyva Lietuvai“ būtent ir siekia skatinti tą sąmoningą savarankiškumą – būti europiečiais, bet ne kopijomis.
– Ką iš forumo patirties galėtume pritaikyti čia, Lietuvoje?
– Pirmiausia – drąsą diskutuoti. Ten ginčytasi labai aštriai, bet be neapykantos. Pas mus dažnai užtenka kitokios nuomonės, ir jau tampi priešas.
Antra – savikritiškumą. Forume nuolat kartota: jei nori keisti Europą, turi keistis pats. Tą patį turime išmokti ir mes.
Ir trečia – jungtis. Europai reikia moralinių ryšių, o ne tik sutarčių. Vertybinis „voratinklis“ – tai žmonių sąjunga, ne partinė struktūra. Ir būtent tokie tinklai gali tapti naujos Europos pamatais.
– Ir vis dėlto, ar jūs pats tikite Europos atgimimu?
– Tikiu. Bet tam reikia ne deklaracijų, o drąsos. Galbūt Europos laukia dvasinis sukrėtimas – ir gal jis neišvengiamas. Bet iš sukrėtimų gimsta atsinaujinimas.
Jei bent dalis žmonių išliks sąžiningi, drąsūs ir ištikimi tiesai – Europa atsigaus. Nuo to prasideda viskas.
-O jūs pats – nuo ko pradėtumėte?
– Nuo pagarbos sau. Jei žmogus gerbia save, jis neišduos nei savo artimųjų, nei valstybės. Nuo šeimos, nuo žodžio laikymosi, nuo paprasto sąžiningumo.
Bet dar svarbiau – nuo drąsos. Drąsos pasakyti „ne“, kai matai melą, drąsos likti su mažuma, kai dauguma ploja konformizmui. Mūsų visuomenėje visi nori būti teisingi, bet mažai kas nori būti teisingi prieš save.
Reikia grąžinti pagarbą pareigai – ne karinei, o žmogiškai. Pareigai būti tėvu, motina, piliečiu, žmogumi, kuris neužsimerkia. Vertybės nėra šūkiai – jos kasdienis darbas, net kai niekas nemato.
Kariai dažnai sako: „Tikrą žmogų parodo ne paradinė uniforma, o tai, kaip jis elgiasi tamsoje.“
Man atrodo, kad ir Europa šiandien stovi tamsoje – bet jei kiekvienas uždegs savo mažą šviesą, bendra šviesa dar sugrįš.
– Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Giedrė Gorienė
Asociacijos “Alternatyva Lietuvai“ organizuotas piketas prie Radviliškio savivaldybės.
Gyventojų būstas turi išlikti neliečiamas. Susitikimo momentai. 2025-05-28.
LR Seime, svarstant klausimą dėl nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo, asociacija „Alternatyva Lietuvai“ pasisakė, kad gyventojų būstas yra neliečiamas.
2025 m. gegužės 28 d. Asociacijos „Alternatyva Lietuvai“ Radviliškio skyrius surengė piketą prie „Lietuvos socialdemokratų partijos“ (LSDP) valdomos Savivaldybės pastato. Susitikti su piketuojančiais, kvietėme atvykti Seimo narius: vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktą LSDP partijos narį Saulių Luščiką, ir daugiamandatėje apygardoje išrinktą partijos „Nemuno Aušra“ atstovą Mantą Poškų.
Deja, Seimo nariai nerado laiko susitikimui, ir neatvyko. Tačiau, dalyvavo, ir piketą palaikė, du Radviliškio savivaldybės tarybos nariai: partijos „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“ (LVŽS) narys Aurimas Gaidžiūnas, ir visuomeninio komiteto atstovas Gediminas Lipnevičius.
Dalinamės piketo momentais.
Video įrašą galite žiūrėti mūsų MEDIATEKOJE
Jau greitai bus daugiau informacijos